Santrauka: „Alfa Bank“ vadovas Borisas Krasnoženovas teigia, kad šalies investicijos į infrastruktūrą patvirtintų mažiau konservatyvias prognozes, prognozuodamas iki 4–5 % augimą.

Kinijos metalurgijos pramonės planavimo ir tyrimų institutas apskaičiavo, kad Kinijos plieno gamyba šiais metais, palyginti su 2019 m., gali sumažėti 0,7 % iki maždaug 981 mln. tonų. Praėjusiais metais ekspertų grupė įvertino šalies produkciją 988 mln. tonų, t. y. 6,5 % daugiau nei praėjusiais metais.

Konsultacijų grupė „Wood Mackenzie“ yra kiek optimistiškesnė, prognozuodama 1,2 % Kinijos produkcijos augimą.

Tačiau Krasnoženovas abu vertinimus laiko pernelyg atsargiais.

Maskvoje įsikūręs metalo pramonės analitikas teigė, kad Kinijos plieno gamyba šiais metais gali išaugti 4–5 % ir viršyti 1 mlrd. tonų, remdamasis šalies investicijomis į ilgalaikį turtą (FAI).

Praėjusių metų FAI metinė vertė siektų 8,38 trilijono JAV dolerių arba apie 60 proc. Kinijos BVP. Pastaroji, Pasaulio banko skaičiavimais, 2018 m. siekusi 13,6 trilijono JAV dolerių, 2019 m. gali viršyti 14 trilijonų JAV dolerių.

Azijos plėtros bankas apskaičiavo, kad regiono plėtra kasmet kainuoja 1,7 trilijono dolerių, įskaitant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos išlaidas. Iš visų 26 trilijonų dolerių investicijų, paskirstytų per pusantro dešimtmečio iki 2030 m., apie 14,7 trilijono dolerių skirta energetikai, 8,4 trilijono dolerių – transportui ir 2,3 trilijono dolerių – telekomunikacijų infrastruktūrai, teigia bankas.

Kinija sunaudoja bent pusę šio biudžeto.

„Alfa Bank“ atstovas Krasnoženovas teigė, kad nors išlaidos infrastruktūrai išlieka tokios didelės, tikėtis, jog Kinijos plieno gamyba sulėtės iki 1 proc., būtų netikslu.