2021 m. toliau gilinti tiekimo pusės konstrukcinių plieninių vamzdžių pramonės reformą mūsų šalyje, skatinti ekologišką mažai anglies dioksido išskiriančios pramonės transformaciją ir esminius šalies pramonės politikos pokyčius, įgyvendinti kontroliuojamus pajėgumus, produkciją, panaikinti visas plieno eksporto mokesčių lengvatas, siekiant dvigubo anglies dioksido kiekio, susidoroti su kintančia paklausa tiek šalyje, tiek užsienyje, bandant įveikti didelius sunkumus, susijusius su pradine medžiagų kaina, aplinkos apsaugos virškinimu ir kitais veiksniais, tokiais kaip didelis kainos padidėjimas, „kiekio mažinimo ir kokybės gerinimo“ aukštos kokybės plėtros įgyvendinimas, bendras pramonės veikimas yra stabilus, siekiant patenkinti vartotojų pramonės plieno paklausą ir užtikrinti tolesnį nacionalinės ekonomikos atsigavimą.

1 Plieninių vamzdžių gamyba ir akivaizdus suvartojimas Kinijoje

Remiantis Nacionalinio statistikos biuro ir plieno vamzdžių skyriaus paskelbtais suvirintų vamzdžių gamybos duomenimis, pagrįstais narių įmonių gamybos duomenimis, siekiant įvertinti besiūlių plieninių vamzdžių gamybos duomenis, nuo 2021 m. sausio iki gruodžio mėn. nacionalinė plieninių vamzdžių gamyba siekė 853,62 mln. tonų, tai yra 3,66 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; bendras suvartojimas siekė 78 811 600 tonų, tai yra 4,33 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Iš jų suvirintų vamzdžių gamyba siekė 58,832 mln. tonų, tai yra 3,57 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; bendras suvartojimas siekė 55,2763 mln. tonų, tai yra 4,07 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Numatoma besiūlių plieninių vamzdžių gamyba siekia 26,80 mln. tonų, tai yra 3,86 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; bendras suvartojimas siekė 23,5353 mln. tonų, tai yra 4,93 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Matyti, kad 2021 m. Kinijos plieninių vamzdžių, besiūlių plieninių vamzdžių ir suvirintų vamzdžių gamyba ir suvartojimas sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais. Plieninių vamzdžių gamyba ir suvartojimas Kinijoje 2020–2021 m. pateikti 1 lentelėje ir 1 paveiksle.

Remiantis statistinių duomenų analize, Kinijos plieninių vamzdžių pramonė 2021 m. pirmąjį pusmetį veikė sklandžiai, tačiau gamybos augimas atrodo nedidelis, palyginti su tuo, ką paveikė tarptautinės geležies rūdos kainos, kurios gegužės mėnesį smarkiai išaugo. Vamzdžių ir plokščių kainos smarkiai išaugo, o tai lėmė ir plieno kainų augimą, tačiau šis pirkimas turėjo didesnį poveikį vartotojų pramonei ir silpnino paklausą. Be to, plieno pramonės padėtis, dėl kurios sumažėjo neapdoroto plieno gamybos poreikiai, taip pat paveikė kai kurias įmones, todėl 2021 m. Kinijos plieninių vamzdžių gamyba tam tikru mastu sumažėjo.

2. Plieninių vamzdžių kainos Kinijoje

Nuo 2020 m. lapkričio mėn. dėl staigaus pagrindinių žaliavų, tokių kaip geležies rūda, kainų kilimo Kinijoje labai išaugo plieno ruošinių ir juostinių gaminių kainos, kaip parodyta 2-3 paveiksle, taip pat plieninių vamzdžių kainos.

图

Besiūlių plieninių vamzdžių, suvirintų vamzdžių ir cinkuotų vamzdžių kainų tendencija Kinijoje nuo 2020 iki 2021 m. parodyta 4 paveiksle. Iš jų φ 219 mm × 10 mm specifikacijų besiūlių plieninių vamzdžių kaina sparčiai kilo nuo 2020 m. lapkričio mėn., kaina pakilo nuo 4645 juanių iki 6638 juanių 2021 m. gegužės mėn. (tai yra kainų pikas nuo 2008 m.), pakilo beveik 2000 juanių, t. y. 42,9 %; po 2021 m. gegužės mėn. kaina nukrito iki 6160 juanių, nukritusi beveik 500 juanių, o po to spalį pakilo iki 6636 juanių (antra pagal dydį kaina), o gruodį nukrito iki 5931 juanių. Nuo metų pradžios kaina svyravo aukštoje linijoje.

2021-ieji Kinijos plieno pramonei buvo geriausi metai nuo 2008 m., nes pramonės teikiami privalumai buvo gerokai didesni. Tačiau, kaip vienas iš geležies ir plieno pramonės produktų, plieniniai vamzdžiai nebuvo taip patobulėję kaip plokštės, strypai, viela ir profiliai. Priežastys yra šios: pirma, nors plieninių vamzdžių kaina smarkiai išaugo, ji nepakilo iki aukšto lygio dėl žemos naftos kainos ir žemos naftos gręžinių vamzdžių kainos. Besiūlių plieninių vamzdžių, cinkuotų lakštų, karštai valcuotų lakštų ir armatūros kainų tendencija Kinijoje nuo 2020 m. balandžio iki 2022 m. sausio mėn. parodyta 5 paveiksle. Matyti, kad cinkuotų lakštų kaina 2021 m. buvo gerokai didesnė nei besiūlių plieninių vamzdžių – 300–750 juanių, o kitais metais abiejų rūšių kainos buvo didelės ir mažos, paprastai svyruojančios apie 200 juanių. Antra, dėl staigaus žaliavų ir pagalbinių medžiagų kainų kilimo plieno vamzdžių ir ruošinių kainų skirtumas išlieka 2020 m. lygyje, o gaminių pelno marža ženkliai nepagerėjo. Visų pirma, naftos gręžinių vamzdžių gamybos įmonėms, kurioms įtakos turėjo žema naftos kaina ir maža naftos gręžinių vamzdžių pirkimo kaina, valdyti verslą yra sunku, dauguma įmonių yra ant mažo pelno ar nuostolių ribos, o atskiros įmonės vis dar patiria nuostolių.

2021 m., nors valstybė du kartus pakoregavo plieno gaminių eksporto mokesčių grąžinimą, todėl mokesčių grąžinimo norma grįžo į 0, plieninių vamzdžių eksporto apimtis ne sumažėjo, o padidėjo. Pagrindinės priežastys yra šios: pirma, dėl COVID-19 poveikio kai kurios užsienio plieninių vamzdžių įmonės dar neatnaujino gamybos iki galo, todėl rinkoje kurį laiką trūko tiekimo, o tarptautinės plieninių vamzdžių kainos smarkiai išaugo (kai kurių eksportuojamų gaminių kainos yra didesnės nei vietinių); antra, eksportuojančios įmonės nerimauja dėl tolesnių šalių veiksmų padidinti eksportuojamų gaminių tarifus, todėl, didinant ir spartinant eksportą, eksporto apimtis ketvirtąjį ketvirtį gerokai išaugo. 2021 m. gruodžio mėn. Kinijos plieninių vamzdžių eksportas sudarė 160,44 % vidurkio per pastaruosius 11 mėnesių. Visų pirma, besiūlių plieninių vamzdžių eksportas gruodžio mėn. sudarė 531 000 tonų, tai sudaro 203,92 % vidutinio 260 400 tonų eksporto per pirmuosius 11 mėnesių. Ši tendencija tęsėsi ir 2022 m. pirmąjį ketvirtį.

3.2 Pagrindinės eksporto prekės

Remiantis Kinijos muitinės generalinės administracijos paskelbtais duomenimis, Kinijos besiūlių plieninių vamzdžių eksportas 2021 m. sudarė 3,3952 mln. tonų, tai yra 3,79 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Iš jų besiūlių vamzdynų eksportas siekė 1,2743 mln. tonų, tai yra 9,60 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; besiūlių naftos gręžinių vamzdžių eksportas siekė 906 200 tonų, tai yra 2,81 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; besiūlių katilinių vamzdžių eksportas siekė 151 800 tonų, tai yra 15,22 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; suvirintų vamzdynų vamzdžių eksportas siekė 757 700 tonų, tai yra 9,16 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais; suvirintų specialios formos ir kvadratinių stačiakampių vamzdžių eksportas siekė 1 325 400 tonų, tai yra 4,41 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 2021 m. dėl pasaulinės COVID-19 epidemijos ir vidaus eksporto mokesčių lengvatų poveikio Kinijos trijų pagrindinių besiūlių vamzdžių, besiūlių katilinių vamzdžių ir suvirintų vamzdžių rūšių eksporto apimtis gerokai sumažėjo. Žr. 3 lentelę ir 7 paveikslą, kuriuose pateiktas pagrindinių plieninių vamzdžių rūšių eksportas į Kiniją 2020–2021 m.

3. Plieninių vamzdžių importas ir eksportas Kinijoje

3.1 Importo ir eksporto apimtis ir kaina

Remiantis Muitinės generalinio departamento paskelbtais duomenimis, 2021 m. Kinijos plieninių vamzdžių importas siekė 349 600 tonų, tai yra 7,21 % mažiau; vidutinė importo kaina siekė 3824 USD/t, tai yra 12,71 % daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų besiūlių plieninių vamzdžių importas siekė 130 500 t, tai yra 13,80 % mažiau; vidutinė importo kaina siekė 5769 USD/t, tai yra 13,32 % daugiau nei praėjusiais metais. Suvirintų vamzdžių importas siekė 219 100 tonų, tai yra 2,80 % mažiau; vidutinė importo kaina siekė 2671 JAV dolerio/t, tai yra 18,31 % daugiau nei praėjusiais metais. 2021 m. Kinija eksportavo 7,17 mln. tonų plieninių vamzdžių, tai yra 4,19 % daugiau nei praėjusiais metais; vidutinė eksporto kaina siekė 1542 USD/t, tai yra 36,5 % daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų besiūlių plieninių vamzdžių eksportas sudarė 3,3952 mln. tonų, tai yra 3,79 % daugiau nei praėjusiais metais; vidutinė eksporto kaina buvo 1 508 USD/t, tai yra 23,67 % daugiau nei praėjusiais metais. Suvirintų vamzdžių eksporto apimtis siekė 3,7748 mln. tonų, tai yra 4,55 % daugiau nei praėjusiais metais; vidutinė eksporto kaina buvo 1 573 USD/t, tai yra 49,99 % daugiau nei praėjusiais metais. 2021 m. Kinijos plieninių vamzdžių importo apimtis sudarė tik 0,41 % plieninių vamzdžių produkcijos, o suvirintų vamzdžių eksporto kaina pirmą kartą buvo didesnė nei besiūlių plieninių vamzdžių. Žr. 2 lentelę ir 6 paveikslą, kuriuose pateiktas plieninių vamzdžių importo ir eksporto kiekis bei dalis Kinijoje 2020–2021 m.

3.3 Importuojančios ir eksportuojančios šalys

2021 m. dešimt didžiausių Kinijos besiūlių plieninių vamzdžių eksporto šalių buvo Pietų Korėja, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Tailandas, Omanas, Indonezija, Turkija, Vietnamas, Australija. Dešimt didžiausių suvirintų plieninių vamzdžių eksportuotojų yra Filipinai, Nigerija, Mianmaras, Australija, Pietų Korėja, Peru, Čilė, Indonezija, Singapūras ir Kanada. Kinijos plieninių vamzdžių eksporto paskirties šalys daugiausia yra Pietryčių Azija, Artimieji Rytai ir kiti regionai, iš kurių Pietryčių Azija, Persijos įlanka ir kiti regionai sudaro daugiau nei 40 % Kinijos eksporto. Nors Europa ir Šiaurės Amerika yra viena pagrindinių plieno vartotojų, nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės regione ir toliau vykdomi prekybos gynybos tyrimai dėl plieninių vamzdžių mūsų šalyje. Dabartinis plieninių vamzdžių eksportas į šį regioną sudaro mažiau nei 6 %. Didžiausios Kinijos eksporto prekės, dvi rūšys (naftos gręžinių vamzdžiai, vamzdynų vamzdžiai), beveik patenka į šias šalis ir regionus. Kinijos plieninių vamzdžių eksporto apimtis pagal šalis ar regionus 2020–2021 m. parodyta 8 paveiksle.